>>>> PlaukuDazymas - Turinys
Atliekant plauku sviesumo diagnoze, nustatomas ir plauku sudirginimo laipsnis. Sis tyrimas svarbus parenkant busimo dazymo technika, dazu auksti ir atspalvi bei oksidatoriaus stipruma.
Tyrimo metu galima aptikti:
naturalius, t.y. nedazytus (nesudirgintus) plaukus;
sudirgintus, t.y. paveiktus ankstesniu oksidaciniu procesu ar dazytus, bet turincius visus sveiko plauko simptomus, tokius kaip blizgesys ir lankstumas;
stipriai sudirgintus, t.y. paveiktus stipriu oksidatoriu, sviesintus, nusviesintus, issausejusius ir praradusiu ir praradusius blizgesi bei lanktuma del nepakankamos prieziuros.
Sudirgintu plauku stovis gali pablogeti pasirinkus stipresni oksidatoriu, nes sie plaukai yra labiau poreti bei neteke didesnes ar mazesnes dalies naturaliu pigmentu, kuriu ypac reikia polimerizacijos procesams, vykstantiems naujos spalvos formavimesi ir issilaikyme plauko viduje. Nustacius plaukuose skirtinga sudirginimo laipsni butina sudaryti atskira strategija tai plauku daliai, kur yra daugiausiai pazeisti plaukai.
Pavyzdziai:
1. Plauku tonas ties saknimis 5, o galuose 7 su variniu atspalviu (7.4). Noras 6.5.
Sprendimas.
Saknu dazymui bus naudojamas 6 %, o galu dazymui 3 % oksidatorius. Zemesnio oksidatoriaus pasirinkimas leidzia suformuoti ilgalaike spalva.
2. Plauku tonas prie saknu 6, galai nubalinti sruogelemis ir dazyti 6,7. Noras vientisa 5 tone su raudonu atspalviu (5.66).
Sprendimas.
Pigmentacija balintu vietu su 6.0 + 0.33 mix + H2O. Saknys dazomos su 6 %, o galai su 3 % oksidatoriumi.
Jei sioje situacijoje nekreipsime demesio i balintus plaukus ir nestliksime jiems pigmentacijos, tai naujai suformuota rausva spalva atsiplaus per 4 - 6 galvos plovimus. Kadangi buvusi bazine plauku spalva galuose yra ruda, po dazymo jie igaus rausva atspalvi, o nebus ryskiai raudoni. Tik pigmentuotu balintu sruogu deka plaukuose susiformuos intensyvi ir ilgalaike raudona spalva.
Analizuojant plaukus, svarbu ismatuoti plauku ilgi ir ju mase - tai leidzia tiksliai nustatyti butina dazu kieki. Storesniems ir ilgesniems plaukams butina skirti didesni kieki dazanciu medziagu. Daznas meistras susiduria su tokiais paslaugu uzsakovais, kurie nesistemingai lankosi salonuose. Neretai paskutinis dazymas buna atliktas 5 - 6 menesius del ivairiausiu priezasciu. Per toki laikotarpi plaukai buna isauge vidutiniskai 5 - 6 cm. Tokiu atveju dazymas vykdomas per 3 etapus:
1 etape dazomas atauges tarpas, esantis tarp buvusio dazymo ir saknu dalies, nesiekiant ju 2 cm;
2 etape dazome saknu plota;
3 etape dazomi plauku galai. Tiksli diagnoze leidzia pasirinkti tinkama taktika ir isgauti vientisa spalva per visa plauku ilgi.
Plauku dazymo proceduros paskirtis suteikti nauja ivaizdi plaukams ir paslepti esamus plauku trukumus. Vienas is ju - zili plaukai. Analizuojant plauku stovi butina nustatyti tikslu zilu plauku kieki ir numatyti tinkama dazymo taktika, priesdazymo operaciju butinuma bei receptura. Sie veiksniai uztikrins 100 % pakitusiu plauku uzdazyma.
>>>> PlaukuDazymas - Turinys
LovSurfing
вторник, 13 августа 2013 г.
1.Plauku diagnostikos esme
>>>> PlaukuDazymas - Turinys
Kaip jau buvo mineta ivadineje dalyje, plauku dazymas tampa aktualesnis ir uzima svarbia vieta gyvenime, nes tobulejantis zmogaus ivaizdis sudaro palankesnes salygas gyvenimo kokybei gerinti. Tobulejanti visuomene kelia vis didesnius reikalavimus grozio industrijos atstovams. Siuo metu sukuosenu dizaineriui nepakanka vien dazymo igudziu, butinos gilios zinios chemijos, fizikos, spalvotyros, anatomijos ir architektonikos srityse. Butent sie mokslai padeda lengviau suprasti plauku dazymo esme ir keitimo principus.
Plauku dazymo pagrinda sudaro diagnostika- tai plauko strukturos, stovio ir prigimties nustatymas ir ivertinimas. Diagnostikos pagrindu suformuojamas estetinis tikslas, kas nulemia darbo programos sudaryma, kuria sudaro:
1) Dazymo strategijos (technikos, budo) pasirinkimas;
2) Kosmetiniu dazu spalvos pasirinkimas;
3) Recepturos sudarymas- oksidatoriaus pasirinkimas ir gaminamu dazu kiekio nustatymas;
4) Laiko islaikymo nustatymas.
>>>> PlaukuDazymas - Turinys
Kaip jau buvo mineta ivadineje dalyje, plauku dazymas tampa aktualesnis ir uzima svarbia vieta gyvenime, nes tobulejantis zmogaus ivaizdis sudaro palankesnes salygas gyvenimo kokybei gerinti. Tobulejanti visuomene kelia vis didesnius reikalavimus grozio industrijos atstovams. Siuo metu sukuosenu dizaineriui nepakanka vien dazymo igudziu, butinos gilios zinios chemijos, fizikos, spalvotyros, anatomijos ir architektonikos srityse. Butent sie mokslai padeda lengviau suprasti plauku dazymo esme ir keitimo principus.
Plauku dazymo pagrinda sudaro diagnostika- tai plauko strukturos, stovio ir prigimties nustatymas ir ivertinimas. Diagnostikos pagrindu suformuojamas estetinis tikslas, kas nulemia darbo programos sudaryma, kuria sudaro:
1) Dazymo strategijos (technikos, budo) pasirinkimas;
2) Kosmetiniu dazu spalvos pasirinkimas;
3) Recepturos sudarymas- oksidatoriaus pasirinkimas ir gaminamu dazu kiekio nustatymas;
4) Laiko islaikymo nustatymas.
>>>> PlaukuDazymas - Turinys
1.1 - Plauko sviesumo aukscio ir atspalvio nustatymas
Plauko sviesumo ir atspalvio nustatymas yra pirma darbo programos sudarymo pakopa, uztikrinanti plauku dazymo proceso sekminguma. Plauko sviesumo ir atspalvio nustatymui naudojamasi plauku spalvos teorija, kuri grista ta pacia naturaliu spalvu teorija, kuri yra naudojama menininku jau simtus metu. Pastaroji siejama su sviesos spindulio isskaidymo teorija. Kyla klausimas- kas yra spalva? Kaip zinia musu regos centrai spalvas isskiria sviesos spinduliui atsitrenkus i objekta. Nepriestaraudami sudetingiems fizikos aiskinimams, pasakysime paprastai, kad spalvos, kurias mes matome yra saules spinduliu isbarstymas. Mes matome tik tas spalvas, kurios atspindi spindulius. Visa tai, ka matome be sviesos, yra juoda, t.y. be spalvos. Saules spindulys susidures su juodos spalvos objektu, yra neatspindimas, o sugeriamas, todel matome pastaraja spalva, o susidures su baltos spalvos objektu, atspindimas pilnai- todel matome balta spalva. Susidures su kitomis spalvomis, atspindi tam tikro ilgio bangomis, kurios regos centruose suformuoja zalios ar raudonos spalvos suvokima. Gausybe spalvu, kurios gali buti gautos issibarstant spinduliams, yra dalijamos i:
PIRMINES SPALVAS IR ANTRINES SPALVAS
Pirmines (pagrindines) spalvos:
MELYNA
(salta spalva) |
GELTONA
(silta spalva) |
RAUDONA
(silta spalva) |
Antrines spalvos gaunamos sudedant pirmines spalvas
MELYNA + GELTONA = ZALIA (salta spalva)
MELYNA + RAUDONA = VIOLETINE (salta spalva)
GELTONA + RAUDONA = ORANZINE (silta spalva)
MELYNA + RAUDONA + GELTONA = RUDAI (JUODA), (silta sp.), (salta sp.)
Naturaliu spalvu teorijoje pirmines ir isvestines spalvos yra siltos ir saltos. Keiciant pirmini spalvu kieki, gaunama beribe antriniu spalvu gama. Antriniu spalvu susidarymas yra labai aiskiai nustatomas pagal spalvu koordinavimo rata:
SPALVU KOORDINAVIMO RATAS
GELTONAI ORANZINE : si spalva gaunama lygiomis dalimis maisant geltona ir oranzine spalvas;
RAUDONAI ORANZINE : si spalva gaunama lygiomis dalimis maisant raudona ir oranzine spalvas;
RAUDONAI VIOLETINE : si spalva gaunama lygiomis dalimis maisant raudona ir violetine spalvas;
GELTONAI ZALIA : si spalva gaunama lygiomis dalimis maisant geltona ir zalia spalvas;
MELYNAI ZALIA : si spalva gaunama lygiomis dalimis maisant melyna ir zalia spalvas;
MELYNAI VIOLETINE : si spalva gaunama lygiomis dalimis maisant melyna ir violetine spalvas.
Griztant prie plauku analizes, reiktu pazymeti, kad plauko spalva apsprendzia jame esantis melaninas ir jo kiekis. Kaip jums jau zinoma, plauko gemaliniame sluoksnyje esantys melanocitai gamina dvieju rusiu melanina - difuzini ir grudetaji. Grudeto melanino kiekis nulemia plauku tamsuma ar sviesuma, o difuzinis jo spalva. Taigi plaukuose yra skirtingas kiekis melynos, raudonos ir geltonos spalvos, kuris sudaro naturalia plauku spalva.
MELANINO KONCENTRACIJOS (Spalvos intensyvumo) SKALE
Eiles Nr
|
Naturali spalva
|
Vyraujanti spalva
|
1.
|
Juoda | Juodas |
2.
|
Ruda | Juodai-Rudas |
3.
|
Tamsiai Kastonine | Rudai-Raudonas |
4.
|
Kastonine (Vidutine) | Raudonas |
5.
|
Sviesiai Kastonine | Raudonai-Oranzinis |
6.
|
Tamsiai Gelsva | Oranzinis |
7.
|
Gelsva (Vidutine) | Oranziniai-Geltonas |
8.
|
Sviesiai Gelsva | Geltonas |
9.
|
Gelsva Sviesiausia | Geltonai-Baltas |
Analizuojant sia spalvos intensyvumo skale, matome, kad diagnozes metu galima aptikti 9 skirtingo intensyvumo plauku sviesumas, kur kiekvienas is ju turi spalvos atitikmeni - vyraujancia spalva, kuria nulemia atitinkamas pirminiu spalvu - pigmentu santykis. Balta spalva plaukuose naturaliai egzistuoja tik pas albinosus ir parodo pigmentu nebuvima.
Vykdant darbo programa, plauko sviesumo ir atspalvio nustatymas igyja didele reiksme, nes nuo teisingai atliktos diagnozes priklauso viso darbo sekme. Diagnozei palengvinti yra naudojama speciali naturaliu spalvu plauku skale, kuri yra kiekvienoje dazu paleteje. Desimtaine skaiciu sistema yra paremta naturaliu atspalviu ir dazytu sruogu skale. Ji palengvina spalvu identifikacija, kadangi kiekviena spalva turi ja atitinkanti skaiciu (ar raide) nuo 1 - tai stipriausias, tamsuma zymintis skaicius, atitinkantis juoda spalva, o kitoje skales puseje esantis 10 numeris - sviesiausiai imanomas spalvos intensyvumas, prilyginamas baltai spalvai. Kalbant su uzsakovais dazniausiai dominuoja zodines reiksmes, o bendraujant su kolegomis, atliekant diagnoze, sudarinejant receptura ir
sprendziant situacinius uzdavinius iprasta naudotis skaitmeninemis ar raidinemis reiksmemis. Zodinemis ir skaitmeninemis ar raidinemis reiksmemis taip pat naudojamasi zymint dazu spalvas paleteje ir ant dazu tuteles. Skaiciu reiksmiu naudojimas darbe pagreitina darbo programos sudaryma ir darbu technini organizavima. Naudojantis sia skale nustatomas plauku spalvos aukstis per visa ju ilgi nuo saknu iki galu. Jei plaukai nedazyti, tai ju spalvos aukstis (tonas) retai kinta per visa ilgi, kas priesingai pastebima dazytu plauku diagnozes atveju. Plauku atspalvio kaita taip pat nustatoma paleteje esanciais dazytu plauku pavyzdziais, o diagnoze apibendrinama zodine arba skaitmenine ar raidine reiksme.
Pavyzdziai:
1. Modelio plauku naturalus tonas 6 (tamsiai gelsva), o galuose 8 tonas (sviesiai gelsva). Isvada - plaukai buvo sviesinti arba stipriai pazeisti saules spinduliu ir juros vandens.
2. Modelio plauku tonas per visa ilgi 7 (gelsva). Isvada - plaukai naturalus.
3. Modelio plaukai ties saknimis 5 (sviesiai kastonine), o galuose 3 (tamsiai kastonine). Isvada - plaukai dazyti, tamsinti.
Plauko sviesumo ir atspalviu skaliu skaitmenines reiksmes yra vienodos, o zodines reiksmes skiriasi, todel butina atkreipti ypatinga demesi. Kiekviena firma plauku spalvos auksciui zymeti naudoja standartines skales, o atspalvio reiksmes gali skirtis. Sukuosenu dizainerio uzduotis teisingai isisavinti tas reiksmes, kurios nurodytos technologinese rekomendacijose. Siame mokymosi pakete naudosimes reiksmemis, nurodytomis spalvu koordinavimo rate ir plauku atspalviu skaleje, t.y.: skaicius 1 - pelenu; 2 - violetine; 3 - auksine; 4 - varine; 5 - raudonmedzio; 6 - raudona; 7 - ruda. Sprendziant situacinius uzdavinius svarbu teisingai operuoti susitartomis spalvu skaitmeninemis reiksmemis, nes tai sudaro rimta pagrinda pasiekti teigiama rezultata ir isvengti klaidu.
PLAUKU SVIESUMO IR ATSPALVIU SKALE
| PLAUKO SVIESUMO SKALE | ATSPALVIAI |
| 10 - Balta platinine | |
| 9 - Labai sviesiai geltona | 9 - Violetine |
| 8 - Sviesiai geltona | 8 - Raudona (arba violetine) |
| 7 - Gelsva | 7 - Ruda (arba rusva) |
| 6 - Tamsiai gelsva | 6 - Raudona (arba violetine) |
| 5 - Sviesiai kastonine (ruda) | 5 - Raudonmedzio (arba auksine) |
| 4 - Kastonine (ruda) | 4 - Varine (arba varine) |
| 3 - Tamsiai kastonine (ruda) | 3 - Auksine |
| 2 - Tamsiausiai kastonine (ruda) | 2 - Perlamutrine |
| 1 - Juoda | 1 - Pelenu |
Analizuojant spalvines reiksmes, esancias dazu paletese ar ant tuteles, galima pastebeti sekancio turinio uzrasus: 6.0. Cia pirmas skaicius zymi spalvos auksti (tona), o sekantis (gali buti keli) rodo atspalvio reiksme. Jei yra keli skaiciai po tasko, tai rodo kad pirminis atspalvis praturtintas antriniu. Taigi si pavyzdi galima butu aiskinti sekanciai - dazai yra 6 tono naturalus, be atspalvio. Kitas pavyzdys - 7.00, tai dazai 7 tone su sustiprintu naturaliu pigmentu turiniu, kuris skirtis zilu plauku dazymui. Kitas pavyzdys - 5,64, tai 5 tono dazai su raudonai variniu atspalviu. Kitas pavyzdys - 9,03, tai 9 tono dazai su silpnu gelsvu atspalviu.
>>>> PlaukuDazymas -Turinys
Plauku Dazymas - Ivadas
>>>>Turinys
Jau nuo seniausiu laiku zmogus stengesi atrodyti grazus ir kiek imanoma ilgiau islikti jaunas. Jau tada moterys zavejo vyrus savo galybe, isreiksdamos ivairiomis sukuosenu spalvomis,formomis ir papuosalais. Begant amziams keitesi zmogaus gyvenimo salygos ir su jomis grozio samprata. Grozio etalonai kinta ir siandiena. Skirtumas tas, kad anksciau mada keisdavosi kas 100 metu, o dabar kiekviena sezona.
Siuolaikine mada kaip niekad ypac demokratiska, leidzianti su plaukais daryti viska. Svarbiausiai, kad zmones nori ir nebijo issiskirti is minios, kiekvienas nori atrodyti originaliai, nepakartojamai, stilingai ir madingai. Tai suteikia kirpejams-modeliuotojams visiska laisve.
Sukuosenu dizainerio uzduotis yra is siuo metu demokratiskos mados parinkti kiekvienam zmogui tai, kas jam tinka pagal charakteri, profesija, uzimama padeti visuomeneje, amziu, isryskinant jo asmenybe ir sukuriant istisa harmonija. Nereikia sekti mada aklai, neatsizvelgiant i kliento stiliu ir tinkancius variantus. Dizaineris turi gebeti mada perteikti ja pritaikydamas kiekvienam individualiai. Galbut tai bus tik madinga detale, gal spalva...
Kuriant sukuosena, plaukus butina padazyti, nes vien kirpimu neimanoma sukurti tikro stiliaus. Dazymas paryskina kirpimo linijas ir kartu pabrezia veido bruozus. Plauku spalva parenkama pagal akiu, odos spalva, nesiojamus rubus, nuolat atsizvelgiant i mados tendencijas.
Zvelgiant i istorija apie dazymo raida galima suzinoti is meno kuriniu, dailes, poezijos, ivairiu monetu, islikusiu istoriniu veikalu. Sukuosena visada atspindi kulturine epocha. Jos isvaizda keitesi keiciantis dailes stiliams ir rusims. Taip pat didele itaka dare tobulejantys irankiai, darbo metodai, prieziuros priemones ir kt. Kiekviena epocha i kirpeju amata inese savu naujoviu.
Pirmyksteje bendruomenineje santvarkoje zmogus dar nieko neismane apie higiena, bet intuityviai stengesi puostis. Keitesi gyvenimo salygos, kito ir grozio samprata. Mados tuo metu dar nebuvo, bet formavosi jos uzuomazgos.
Afrikos gyventoju kultura nedaug kuo skiriasi nuo pirmykstes bendruomenes zmogaus kulturos. Sie zmones turejo nepaprastai daug fantazijos, kuria panaudojo savo isvaizdai kurti. Jau tada sukuosenos buvo tepamos moliu, suodziais, taip suteikiama joms tvirtumo; riesutu aliejais, gyvuliniais taukais,- kad igautu blizgesi. Sukuosenu puosimui buvo naudojamos kriaukles, vario ploksteles, sagos, plunksnos.
Vienas seniausiu ir svarbiausiu pasaulines civilizacijos zidiniu buvo Senoves Egiptas
(3000m.pr.Kr. - 31m.pr.Kr.). Cia sukurtos vertybes atliko milziniska vaidmeni daugeliui tautu. Salyje vyravo grozio, harmonijos bei didingumo samprata. Pagrindinis sukuosenos atributas buvo perukas, kuris turejo ne tik estetine paskirti, bet ir apsaugine. Perukai buvo formuojami is daugelio virveliu ar kasyciu, juos gausiai tepant aromatiniais aliejais. Perukus daze ruda ir juoda spalvomis su augalines kilmes dazais. Laikui begant kilmingos moterys perukus daze melsvai, oranziniai, geltonai.
Asirijos ir Babilono (IV tukst.pr.Kr.) kultura didele reiksme turejo Artimuju Rytu istorijos vystymuisi. Aukstuomenes damos labai daznai nesiojo ivairiu spalvu perukus.
Senoves graikai (III-II tukst.pr.Kr.) turejo savo moters ir vyro grozio etalonus. Grozio suvokima itakojo religija, paprociai. Kirpejo amatas tuo laiku isvystomas iki auksto lygio. Plauku tvarkymas buvo istisa ceremonija. Visas grozio proceduras greitai ir meistriskai turejo atlikti vergai, prisilaikydami tam tikru estetikos ir harmonijos taisykliu. Tobulinami ir darbo irankiai. Is prigimties graikai turejo tiesius, tankius ir juodus it varnas plaukus. To meto literaturoje buvo garbinamos auksaplaukes grazuoles. Graikes ivairiais budais sviesino plaukus. Tam naudojo ivairius tirpiklius ir saules spindulius, kurie isesdavo plauku spalva ir juos apibarstydavo smulkiai sumaltais ryziu miltais. Ypatingu iskilmiu metu moterys sukuosenas barstydavo aukso milteliais, o vyrai barzdas bei plaukus-smulkiai maltomis zolelemis, pupu miltais ar kreida.
Senoves romenu (VIII-V a.pr.Kr.) grozio samprata - ryskus, saltas romenu portretas. Romene: auksta, apvaliais peciais, tamsiaake ir sviesiaplauke. Romoje matronos turejo tamsius plaukus ir, remiantis tu laiku istatymais, neturejo teises keisti ju spalvos. Laikui begant jiems eme atrodyti, kad tamsi spalva sendina ir teikia grubumo, todel plaukai pradedami sviesinti. Madingi sviesus perukai. Ekstravagantiskos aristokrates nesiojo ivairiu spalvu perukus. Rudos spalvos perukus nesiojo kurtizanes ir sokejos. Plaukams sviesinti naudojo sarminius preparatus.
Senoves Kinijoje ir Japonijoje (3-4a.) sukuosenos barstomos ivairiu atspalviu spalvota pudra. Plaukai tepami ivairiais aliejais, esencijomis, standinami vasku, bei laku. Is prigimties japonams budingi juodi plaukai ir jie spalvos nekeite.
Viduramziais, pagal baznycios reikalavimus, plaukus slepdavo po galvos apdangalais, todel ir ju dazymas nebuvo tobulinamas.
Renesanso laikotarpiu (XV-XVI a.) poetai plaukus lygino su auksu ir saule. Anijolo - Finensuolo apie moters grozi rase: "...moters plaukai turi buti svelnus, tankus, ilgi ir banguoti. Plauku spalva auksine arba medaus...". Kadangi madingi sviesus plaukai, o kosmetines priemones tais laikais netobulos, moterys plaukus degindavo irengtuose ant namu stogo soliariumuose. Pries tai plaukus suvilgydavo ivairiais tirpalais, kurie padedavo saules spinduliams greiciau isdeginti spalva. Tirpalu receptai ivairiausi: pvz.: varles kojeles, driezo kojeles ir trynys. Dazymo procedura palengvindavo siaudines skrybeles be dugno su placiais krastais, ant kuriu tolygiai isdeliodavo plaukus. Brandaus amziaus vyrai prazilusia barzda nusviesindavo ir suteikdavo jai melsva atspalvi. Renesanso laiku suklestejo kirpimo menas. Italiskos sukuosenu mados pagrindus XVa. dave Florensijos meistrai.
Veliau iniciatyva pereme Venecija, o kiek veliau Ispanija. Ispanu itakoje plaukuose atsiranda ryskiu spalvu deriniai.
Baroko epochoje (XVII a.) damos turejo skirtingu spalvu perukus: kastoninius, pilkus, juodus, melsvus, baltus. Tamsius plaukus sviesino miltais, pudra.
Rokoko laikotarpiu (XVIII a.) buvo ypac madingi sviesus perukai, taciau neatsisakoma ir rudu, auksiniu ir kastoniniu.
XIX a. - tai didziuju atradimu laikotarpis. Suklesti plauku dazu gamyba. Atrandamas peroksidas, kuriuo imta sviesinti plaukus. Si dazymo priemone isliko iki musu dienu. Apzvelgiant si amziu, galima daryti isvada, kad moterys daugiausia daze plaukus, itakojamos mados ir zilu plauku problemos. Vyras prazilusiais plaukais buvo vadinamas idomiu, tuo tarpu dauguma moteru zilus plaukus vertino kaip senatves apraiskas ir stengesi juos paslepti.
1840 m. kirpejas Kruazat isleido penkiatomi, kuriame smulkiai apraso sukuosenu kurimo ir plauku spalvos keitimo budus gamtiniais dazais.
1860 m. labai madinga sviesinti plaukus, tuomet ir atrastas vandenilio peroksidas. Si tirpala isrado
aristokrates Eugenijos rumu kirpejas Hugo ir pirma karta ten panaudojo. Sis isradimas dave pradzia cheminiu dazu pramones vystymuisi.
1881 m. paplinta ekstravagantisku sukuosenu mada. Tai dryzuotos sukuosenos is baltu, vario spalvos ir juodu sruogu.
Nuo 1900 iki 1950 m. dazu tobulinimo raida nuejo ilga kelia. Chemikai ir kirpejai intensyviai ieskojo dazu sudeties, kuri nebutu kenksminga klientams. Eita klaidu ir eksperimentu keliu. Bandyta spalvas isgauti ne vien augalines kilmes dazais, bet ir naujai susintetintais organiniais junginiais - parachenilendiaminu, paraceminolfenoliu, totailendiaminui, rezorcinu ir t.t. 1-aji ketvirti madingos tamsios, goslios spalvos. Nuo 1930-1940 m. Europos madoje pastebimas polinkis i sviesiu plauku mada, bet madingi ir rudi, juodi bei geltoni plaukai.
II-o pasaulinio karo metais dominavo juoda spalva, kaip gedulo ir nelaimes simbolis. 1945-1950 m. moterys nesiojo kastonines spalvos, bangomis krentancius plaukus. Taip pat buvo madingi geltonos ir juodos, zalios ir melynos spalvu deriniai.
Nuo 1956 metu plauku dazymo mados formavimuisi didele itaka pradejo daryti sistemingai organizuojami tarptautiniai ir Europos saliu kirpeju konkursai bei cempionatai.
1960 m. madinga sukuosena "Varpas", kurios forma paryskindavo naujai sukurtos bronzines, platinos ir vario spalvos. Paplinta spalvoti perukai is naturalaus ir sintetinio pluosto.
Auganti chemijos pramone skatino plauku dazymo technologiju tobulejima.
1976 m. panku mada. Plaukai dazomi dekoratyviai, kontrastingai, issaukianciai. Si mada padiktavo ryskiu spalvu dazu gamybos butinuma.
1979 m. Europos salyse populiarios spygliuotos sukuosenos. Madingi netolygiai dazyti plaukai. Si dazymo technologija buvo israsta Anglijoje-plaukai dazomi potepiais, dememis. Sioje srityje sekmingai dirbo garsus anglu stilistas Voltersas. Jo tikslas buvo sukurti gelmes ispudi, derinant priesingo spektro spalvas.
Nuo 1985 m. tampa populiarios gintarine ir juoda spalvos.
1998 m. Paryziaus madoje dominuoja rudu atspalviu palete, ypac tamsus tonai. Taip pat madingos ryskios (avangardines) spalvos - zalia, melyna, raudona, oranzine ir pan. Sventini vakarini susukavima buvo rekomenduojama pagyvinti spalvotu laku ar pridetinemis spalvotomis sruogomis. Tuo laikotarpiu Niujorke vyravo "pseudo rokoko" laiku stilius: puosnumas, manieringumas, asimetrija, o plauku madoje naturalios spalvos: nuo paciu sviesiausiu iki tamsiausiu.
1999 m. madinga plaukus dazyti sruogomis, kuriu spalvos pobudis nuo plauku saknu iki galu kinta kontrastingai. Tais metais "Londos" GmbH kirpimo meistre ir sukuosenu demonstravimo instruktore Britta Derengowski, Lietuvoje pristate viena naujausiu plauku dazymo budu - "New light" ("naujoji sviesa"). Virsutiniuose plauku sluoksniuose isgauti seseliai ("sluoteles") pagrindinei plauku spalvai suteikia naujo zvilgesio ir ryskumo. Dazant "sluoksniais" blondines tampa tarsi nugairintos saules, bruneciu plaukai suspindi bronziniais atspalviais, o rusvaplaukiu sukuosenos suzvilga variu ar gintaru. Dazytos sruogeles suteikia naturalumo. Anuo metu madingos "siltos" plauku spalvos. Jaunos paneles ir moterys nebijancios eksperimentu: sruogas daze kontrastingais pagrindiniai spalvai
atspalviais (juodai nudazytuose plaukuose efektingai atrodo vysniu ar netgi melsvo atspalvio sruogos). Vyresnems moterims buvo patarta dazyti sruogas naturaliai plauku spalvai artimais atspalviais, pvz. derinti skirtingo aukscio rudas spalvas.
XXI amziaus pradziai ypac budingas greitas gyvenimo tempas, kuris is kirpeju reikalauja tikslaus kirpimo, kurio prieziurai nereiktu ideti daug pastangu. Plauku fakturai ir judesiui isryskinti naudojamos kontrastingos spalvos.
Madingu dazu paleteje - nuo auksiniu iki raudonu atspalviu. Plaukai subtiliai paryskinami keliomis ryskiomis sruogomis. Italu bendroves "Green Light" tarptautine konsultante E. Lanni patare daugiau demesio skirti kirpciukams kurie ryskinami keliu atspalviu sruogomis.
Pries kiek tai metu ispopuliarejusios sruogeles, vadinamos "saules palietimais", islieka madingos ir siandien, tik keiciasi ju isdestymo vieta. Anksciau buvo lengvai sviesinamas virsutinis plauku sluoksnis, dabar dazniau dazomos apatines sruogos.
Bendroves "Kadus" meistrai pirmenybe atiduoda tamsiems, intensyviems atspalviams.
Sukuosenos neberyskinamos smulkiomis sruogomis, o pabreziamos keliomis stambesnes. Vyrauja raudoni atspalviai.
Vokieciu plauku prieziuros gamintojos "Wella" bendroves atstovas Walteris Reichle sako, kad 2001 m. rudeni madingiausios ryskios plauku spalvos: plauku raudonuma ir ryskuma pabreze juodomis sruogomis. Populiarus dazymas ir seseliu technika - plaukai dazomi dviem spalvomis. Nudazius nematyti kur pradetos ir baigtos dazyti sruogos. Is mados neiseina amerikietiskas plauku dazymo metodas - naudojamos 3 ar 4 viena su kita nesusijusios spalvos. Italai rekomendavo plaukus dazyti viena spalva, taciau trimis keturiais atspalviais. Ju manymu, madingiausios ivairiu atspalviu raudona ir vario spalvos. Jie pirmieji pasiule plauku dazymo technika ant suveltu plauku, leidziancia
sukurti persiliejancios spalvos ivaizdi.
Tuo tarpu kirpeju konkursuose vyravo kur kas svelnesnes spalvos: madingos medaus, durpiu, kakavos spalvos, kas sekanciais metais atrado savo vieta madoje.
2002 - uju ziemos sezonui siulomos siltesnes, sodresnes plauku spalvos. Kita spalva smulkiai dazytu sruogeliu gausa nuejo praeitin, tapo madingas kontrastingas potepis, ir tik vienas, kuris gali buti net pasleptas, isryskejantis tik nuo vejo gusio.
Siuo metu plaukai dazomi ivairiomis technikomis: "plunksnelemis", sluoksniais, geometrinemis figuromis, derinamos dvi arba trys viena kitai artimos ar kontrastingos spalvos.
Pagal prancuzus, ypatingai madingos blondines nuo 6 tono, svelnios, pastelines rudu atspalviu spalvos. Rudeni - ziema vyraus tamsios spalvos: ruda, violetine, juoda, bordo. Yra daug firmu, gaminanciu dazus:. Kiekviena is plauku dazu gaminanciu firmu tokiu kaip "EugenePerma", "L'oreal", "Wella", "Londa", "Kadus", "Goldwell" ir t.t, kurdama dazus stengiasi itakoti mados tendencijas. Tam i pagalba pasitelkia zinomus stilistus. Siuo metu pasaulyje sukuosenu mada diktuoja Didziosios Britanijos, Prancuzijos, Vokietijos ir Italijos meistrai. Skirtingu pasaulio saliu stilistai vienbalsiai pripazista dazytu plauku butinuma, kuriant sukuosenos stiliu.
>>>>Turinys
Jau nuo seniausiu laiku zmogus stengesi atrodyti grazus ir kiek imanoma ilgiau islikti jaunas. Jau tada moterys zavejo vyrus savo galybe, isreiksdamos ivairiomis sukuosenu spalvomis,formomis ir papuosalais. Begant amziams keitesi zmogaus gyvenimo salygos ir su jomis grozio samprata. Grozio etalonai kinta ir siandiena. Skirtumas tas, kad anksciau mada keisdavosi kas 100 metu, o dabar kiekviena sezona.
Siuolaikine mada kaip niekad ypac demokratiska, leidzianti su plaukais daryti viska. Svarbiausiai, kad zmones nori ir nebijo issiskirti is minios, kiekvienas nori atrodyti originaliai, nepakartojamai, stilingai ir madingai. Tai suteikia kirpejams-modeliuotojams visiska laisve.
Sukuosenu dizainerio uzduotis yra is siuo metu demokratiskos mados parinkti kiekvienam zmogui tai, kas jam tinka pagal charakteri, profesija, uzimama padeti visuomeneje, amziu, isryskinant jo asmenybe ir sukuriant istisa harmonija. Nereikia sekti mada aklai, neatsizvelgiant i kliento stiliu ir tinkancius variantus. Dizaineris turi gebeti mada perteikti ja pritaikydamas kiekvienam individualiai. Galbut tai bus tik madinga detale, gal spalva...
Kuriant sukuosena, plaukus butina padazyti, nes vien kirpimu neimanoma sukurti tikro stiliaus. Dazymas paryskina kirpimo linijas ir kartu pabrezia veido bruozus. Plauku spalva parenkama pagal akiu, odos spalva, nesiojamus rubus, nuolat atsizvelgiant i mados tendencijas.
Zvelgiant i istorija apie dazymo raida galima suzinoti is meno kuriniu, dailes, poezijos, ivairiu monetu, islikusiu istoriniu veikalu. Sukuosena visada atspindi kulturine epocha. Jos isvaizda keitesi keiciantis dailes stiliams ir rusims. Taip pat didele itaka dare tobulejantys irankiai, darbo metodai, prieziuros priemones ir kt. Kiekviena epocha i kirpeju amata inese savu naujoviu.
Pirmyksteje bendruomenineje santvarkoje zmogus dar nieko neismane apie higiena, bet intuityviai stengesi puostis. Keitesi gyvenimo salygos, kito ir grozio samprata. Mados tuo metu dar nebuvo, bet formavosi jos uzuomazgos.
Afrikos gyventoju kultura nedaug kuo skiriasi nuo pirmykstes bendruomenes zmogaus kulturos. Sie zmones turejo nepaprastai daug fantazijos, kuria panaudojo savo isvaizdai kurti. Jau tada sukuosenos buvo tepamos moliu, suodziais, taip suteikiama joms tvirtumo; riesutu aliejais, gyvuliniais taukais,- kad igautu blizgesi. Sukuosenu puosimui buvo naudojamos kriaukles, vario ploksteles, sagos, plunksnos.
Vienas seniausiu ir svarbiausiu pasaulines civilizacijos zidiniu buvo Senoves Egiptas
(3000m.pr.Kr. - 31m.pr.Kr.). Cia sukurtos vertybes atliko milziniska vaidmeni daugeliui tautu. Salyje vyravo grozio, harmonijos bei didingumo samprata. Pagrindinis sukuosenos atributas buvo perukas, kuris turejo ne tik estetine paskirti, bet ir apsaugine. Perukai buvo formuojami is daugelio virveliu ar kasyciu, juos gausiai tepant aromatiniais aliejais. Perukus daze ruda ir juoda spalvomis su augalines kilmes dazais. Laikui begant kilmingos moterys perukus daze melsvai, oranziniai, geltonai.
Asirijos ir Babilono (IV tukst.pr.Kr.) kultura didele reiksme turejo Artimuju Rytu istorijos vystymuisi. Aukstuomenes damos labai daznai nesiojo ivairiu spalvu perukus.
Senoves graikai (III-II tukst.pr.Kr.) turejo savo moters ir vyro grozio etalonus. Grozio suvokima itakojo religija, paprociai. Kirpejo amatas tuo laiku isvystomas iki auksto lygio. Plauku tvarkymas buvo istisa ceremonija. Visas grozio proceduras greitai ir meistriskai turejo atlikti vergai, prisilaikydami tam tikru estetikos ir harmonijos taisykliu. Tobulinami ir darbo irankiai. Is prigimties graikai turejo tiesius, tankius ir juodus it varnas plaukus. To meto literaturoje buvo garbinamos auksaplaukes grazuoles. Graikes ivairiais budais sviesino plaukus. Tam naudojo ivairius tirpiklius ir saules spindulius, kurie isesdavo plauku spalva ir juos apibarstydavo smulkiai sumaltais ryziu miltais. Ypatingu iskilmiu metu moterys sukuosenas barstydavo aukso milteliais, o vyrai barzdas bei plaukus-smulkiai maltomis zolelemis, pupu miltais ar kreida.
Senoves romenu (VIII-V a.pr.Kr.) grozio samprata - ryskus, saltas romenu portretas. Romene: auksta, apvaliais peciais, tamsiaake ir sviesiaplauke. Romoje matronos turejo tamsius plaukus ir, remiantis tu laiku istatymais, neturejo teises keisti ju spalvos. Laikui begant jiems eme atrodyti, kad tamsi spalva sendina ir teikia grubumo, todel plaukai pradedami sviesinti. Madingi sviesus perukai. Ekstravagantiskos aristokrates nesiojo ivairiu spalvu perukus. Rudos spalvos perukus nesiojo kurtizanes ir sokejos. Plaukams sviesinti naudojo sarminius preparatus.
Senoves Kinijoje ir Japonijoje (3-4a.) sukuosenos barstomos ivairiu atspalviu spalvota pudra. Plaukai tepami ivairiais aliejais, esencijomis, standinami vasku, bei laku. Is prigimties japonams budingi juodi plaukai ir jie spalvos nekeite.
Viduramziais, pagal baznycios reikalavimus, plaukus slepdavo po galvos apdangalais, todel ir ju dazymas nebuvo tobulinamas.
Renesanso laikotarpiu (XV-XVI a.) poetai plaukus lygino su auksu ir saule. Anijolo - Finensuolo apie moters grozi rase: "...moters plaukai turi buti svelnus, tankus, ilgi ir banguoti. Plauku spalva auksine arba medaus...". Kadangi madingi sviesus plaukai, o kosmetines priemones tais laikais netobulos, moterys plaukus degindavo irengtuose ant namu stogo soliariumuose. Pries tai plaukus suvilgydavo ivairiais tirpalais, kurie padedavo saules spinduliams greiciau isdeginti spalva. Tirpalu receptai ivairiausi: pvz.: varles kojeles, driezo kojeles ir trynys. Dazymo procedura palengvindavo siaudines skrybeles be dugno su placiais krastais, ant kuriu tolygiai isdeliodavo plaukus. Brandaus amziaus vyrai prazilusia barzda nusviesindavo ir suteikdavo jai melsva atspalvi. Renesanso laiku suklestejo kirpimo menas. Italiskos sukuosenu mados pagrindus XVa. dave Florensijos meistrai.
Veliau iniciatyva pereme Venecija, o kiek veliau Ispanija. Ispanu itakoje plaukuose atsiranda ryskiu spalvu deriniai.
Baroko epochoje (XVII a.) damos turejo skirtingu spalvu perukus: kastoninius, pilkus, juodus, melsvus, baltus. Tamsius plaukus sviesino miltais, pudra.
Rokoko laikotarpiu (XVIII a.) buvo ypac madingi sviesus perukai, taciau neatsisakoma ir rudu, auksiniu ir kastoniniu.
XIX a. - tai didziuju atradimu laikotarpis. Suklesti plauku dazu gamyba. Atrandamas peroksidas, kuriuo imta sviesinti plaukus. Si dazymo priemone isliko iki musu dienu. Apzvelgiant si amziu, galima daryti isvada, kad moterys daugiausia daze plaukus, itakojamos mados ir zilu plauku problemos. Vyras prazilusiais plaukais buvo vadinamas idomiu, tuo tarpu dauguma moteru zilus plaukus vertino kaip senatves apraiskas ir stengesi juos paslepti.
1840 m. kirpejas Kruazat isleido penkiatomi, kuriame smulkiai apraso sukuosenu kurimo ir plauku spalvos keitimo budus gamtiniais dazais.
1860 m. labai madinga sviesinti plaukus, tuomet ir atrastas vandenilio peroksidas. Si tirpala isrado
aristokrates Eugenijos rumu kirpejas Hugo ir pirma karta ten panaudojo. Sis isradimas dave pradzia cheminiu dazu pramones vystymuisi.
1881 m. paplinta ekstravagantisku sukuosenu mada. Tai dryzuotos sukuosenos is baltu, vario spalvos ir juodu sruogu.
Nuo 1900 iki 1950 m. dazu tobulinimo raida nuejo ilga kelia. Chemikai ir kirpejai intensyviai ieskojo dazu sudeties, kuri nebutu kenksminga klientams. Eita klaidu ir eksperimentu keliu. Bandyta spalvas isgauti ne vien augalines kilmes dazais, bet ir naujai susintetintais organiniais junginiais - parachenilendiaminu, paraceminolfenoliu, totailendiaminui, rezorcinu ir t.t. 1-aji ketvirti madingos tamsios, goslios spalvos. Nuo 1930-1940 m. Europos madoje pastebimas polinkis i sviesiu plauku mada, bet madingi ir rudi, juodi bei geltoni plaukai.
II-o pasaulinio karo metais dominavo juoda spalva, kaip gedulo ir nelaimes simbolis. 1945-1950 m. moterys nesiojo kastonines spalvos, bangomis krentancius plaukus. Taip pat buvo madingi geltonos ir juodos, zalios ir melynos spalvu deriniai.
Nuo 1956 metu plauku dazymo mados formavimuisi didele itaka pradejo daryti sistemingai organizuojami tarptautiniai ir Europos saliu kirpeju konkursai bei cempionatai.
1960 m. madinga sukuosena "Varpas", kurios forma paryskindavo naujai sukurtos bronzines, platinos ir vario spalvos. Paplinta spalvoti perukai is naturalaus ir sintetinio pluosto.
Auganti chemijos pramone skatino plauku dazymo technologiju tobulejima.
1976 m. panku mada. Plaukai dazomi dekoratyviai, kontrastingai, issaukianciai. Si mada padiktavo ryskiu spalvu dazu gamybos butinuma.
1979 m. Europos salyse populiarios spygliuotos sukuosenos. Madingi netolygiai dazyti plaukai. Si dazymo technologija buvo israsta Anglijoje-plaukai dazomi potepiais, dememis. Sioje srityje sekmingai dirbo garsus anglu stilistas Voltersas. Jo tikslas buvo sukurti gelmes ispudi, derinant priesingo spektro spalvas.
Nuo 1985 m. tampa populiarios gintarine ir juoda spalvos.
1998 m. Paryziaus madoje dominuoja rudu atspalviu palete, ypac tamsus tonai. Taip pat madingos ryskios (avangardines) spalvos - zalia, melyna, raudona, oranzine ir pan. Sventini vakarini susukavima buvo rekomenduojama pagyvinti spalvotu laku ar pridetinemis spalvotomis sruogomis. Tuo laikotarpiu Niujorke vyravo "pseudo rokoko" laiku stilius: puosnumas, manieringumas, asimetrija, o plauku madoje naturalios spalvos: nuo paciu sviesiausiu iki tamsiausiu.
1999 m. madinga plaukus dazyti sruogomis, kuriu spalvos pobudis nuo plauku saknu iki galu kinta kontrastingai. Tais metais "Londos" GmbH kirpimo meistre ir sukuosenu demonstravimo instruktore Britta Derengowski, Lietuvoje pristate viena naujausiu plauku dazymo budu - "New light" ("naujoji sviesa"). Virsutiniuose plauku sluoksniuose isgauti seseliai ("sluoteles") pagrindinei plauku spalvai suteikia naujo zvilgesio ir ryskumo. Dazant "sluoksniais" blondines tampa tarsi nugairintos saules, bruneciu plaukai suspindi bronziniais atspalviais, o rusvaplaukiu sukuosenos suzvilga variu ar gintaru. Dazytos sruogeles suteikia naturalumo. Anuo metu madingos "siltos" plauku spalvos. Jaunos paneles ir moterys nebijancios eksperimentu: sruogas daze kontrastingais pagrindiniai spalvai
atspalviais (juodai nudazytuose plaukuose efektingai atrodo vysniu ar netgi melsvo atspalvio sruogos). Vyresnems moterims buvo patarta dazyti sruogas naturaliai plauku spalvai artimais atspalviais, pvz. derinti skirtingo aukscio rudas spalvas.
XXI amziaus pradziai ypac budingas greitas gyvenimo tempas, kuris is kirpeju reikalauja tikslaus kirpimo, kurio prieziurai nereiktu ideti daug pastangu. Plauku fakturai ir judesiui isryskinti naudojamos kontrastingos spalvos.
Madingu dazu paleteje - nuo auksiniu iki raudonu atspalviu. Plaukai subtiliai paryskinami keliomis ryskiomis sruogomis. Italu bendroves "Green Light" tarptautine konsultante E. Lanni patare daugiau demesio skirti kirpciukams kurie ryskinami keliu atspalviu sruogomis.
Pries kiek tai metu ispopuliarejusios sruogeles, vadinamos "saules palietimais", islieka madingos ir siandien, tik keiciasi ju isdestymo vieta. Anksciau buvo lengvai sviesinamas virsutinis plauku sluoksnis, dabar dazniau dazomos apatines sruogos.
Bendroves "Kadus" meistrai pirmenybe atiduoda tamsiems, intensyviems atspalviams.
Sukuosenos neberyskinamos smulkiomis sruogomis, o pabreziamos keliomis stambesnes. Vyrauja raudoni atspalviai.
Vokieciu plauku prieziuros gamintojos "Wella" bendroves atstovas Walteris Reichle sako, kad 2001 m. rudeni madingiausios ryskios plauku spalvos: plauku raudonuma ir ryskuma pabreze juodomis sruogomis. Populiarus dazymas ir seseliu technika - plaukai dazomi dviem spalvomis. Nudazius nematyti kur pradetos ir baigtos dazyti sruogos. Is mados neiseina amerikietiskas plauku dazymo metodas - naudojamos 3 ar 4 viena su kita nesusijusios spalvos. Italai rekomendavo plaukus dazyti viena spalva, taciau trimis keturiais atspalviais. Ju manymu, madingiausios ivairiu atspalviu raudona ir vario spalvos. Jie pirmieji pasiule plauku dazymo technika ant suveltu plauku, leidziancia
sukurti persiliejancios spalvos ivaizdi.
Tuo tarpu kirpeju konkursuose vyravo kur kas svelnesnes spalvos: madingos medaus, durpiu, kakavos spalvos, kas sekanciais metais atrado savo vieta madoje.
2002 - uju ziemos sezonui siulomos siltesnes, sodresnes plauku spalvos. Kita spalva smulkiai dazytu sruogeliu gausa nuejo praeitin, tapo madingas kontrastingas potepis, ir tik vienas, kuris gali buti net pasleptas, isryskejantis tik nuo vejo gusio.
Siuo metu plaukai dazomi ivairiomis technikomis: "plunksnelemis", sluoksniais, geometrinemis figuromis, derinamos dvi arba trys viena kitai artimos ar kontrastingos spalvos.
Pagal prancuzus, ypatingai madingos blondines nuo 6 tono, svelnios, pastelines rudu atspalviu spalvos. Rudeni - ziema vyraus tamsios spalvos: ruda, violetine, juoda, bordo. Yra daug firmu, gaminanciu dazus:. Kiekviena is plauku dazu gaminanciu firmu tokiu kaip "EugenePerma", "L'oreal", "Wella", "Londa", "Kadus", "Goldwell" ir t.t, kurdama dazus stengiasi itakoti mados tendencijas. Tam i pagalba pasitelkia zinomus stilistus. Siuo metu pasaulyje sukuosenu mada diktuoja Didziosios Britanijos, Prancuzijos, Vokietijos ir Italijos meistrai. Skirtingu pasaulio saliu stilistai vienbalsiai pripazista dazytu plauku butinuma, kuriant sukuosenos stiliu.
>>>>Turinys
Plauku Dazymas - Turinys
Ivadas
1.Plauku diagnostikos esme:
1.1.Plauko sviesumo aukscio ir atspalvio nustatymas
1.2.Plauko sudirginimo laipsnio tyrimas
1.3.Pokalbis su klientu. Darbo vietos organizavimas
1.4.Diagnostines korteles sudarymas
2.Dazu recepturos sudarymas:
2.1.Spalvu maisymo taisykles
2.2.Nusviesinimo fono reiksme
3.Oksidacinis plauku dazymas:
3.1.Oksidacinio proceso poveikis plaukui
3.2.Oksidatoriaus parinkimas
3.3.Dazu mases ruosimas, paskirstymas ir islaikymas
4.Plauku dazymo techniku ivairove:
4.1.Klasikinis plauku dazymas
4.2.Ataugusiu plauku dazymas
4.3.Sruoginis plauku dazymas
5.Priesdazymo operacijos
6.Plauku dazymo budai:
6.1.Zilu plauku dazymas
6.2.Plauku tamsinimas
6.3.Plauku sviesinimas
6.4.Plauku nusviesinimas
6.5.Atspalvio suteikimas
6.6.Trafaretinis dazymo budas
7.Neosidacinis plauku dazymas:
7.1.Neoksidacinio dazymo galimybes
7.2.Dazu misinio ruosimas, tepimas ir islaikymas
8.Plauku prieziura po oksidacinio ir neoksidacinio plauku dazymo. Plauku emulgavimo prasme.
1.Plauku diagnostikos esme:
1.1.Plauko sviesumo aukscio ir atspalvio nustatymas
1.2.Plauko sudirginimo laipsnio tyrimas
1.3.Pokalbis su klientu. Darbo vietos organizavimas
1.4.Diagnostines korteles sudarymas
2.Dazu recepturos sudarymas:
2.1.Spalvu maisymo taisykles
2.2.Nusviesinimo fono reiksme
3.Oksidacinis plauku dazymas:
3.1.Oksidacinio proceso poveikis plaukui
3.2.Oksidatoriaus parinkimas
3.3.Dazu mases ruosimas, paskirstymas ir islaikymas
4.Plauku dazymo techniku ivairove:
4.1.Klasikinis plauku dazymas
4.2.Ataugusiu plauku dazymas
4.3.Sruoginis plauku dazymas
5.Priesdazymo operacijos
6.Plauku dazymo budai:
6.1.Zilu plauku dazymas
6.2.Plauku tamsinimas
6.3.Plauku sviesinimas
6.4.Plauku nusviesinimas
6.5.Atspalvio suteikimas
6.6.Trafaretinis dazymo budas
7.Neosidacinis plauku dazymas:
7.1.Neoksidacinio dazymo galimybes
7.2.Dazu misinio ruosimas, tepimas ir islaikymas
8.Plauku prieziura po oksidacinio ir neoksidacinio plauku dazymo. Plauku emulgavimo prasme.
среда, 31 июля 2013 г.
CC Cream COLOUR & CARE - KREMAS CC COLOUR & CARE
FM |cc04 - geniuS nude, FM |cc05 - Smart Beige
- makiazo pagrinda
- parosia veida makiazui
- šiuolaikiškas kremo, makiažo pagrindo ir saules filtro derinys. Tai viskas, ko reikia veido odai, viename produkte
- maitina ir drekina, oda tampa lygi, elastinga ir švelni
- ramina sudirgusia oda ir suteikia jai gyvybingumo, neleidžia susidaryti raukšlems
- paslepia netobulumus, oda atrodo natūrali ir gaivi
- kremas papildytas mangų ir papajų ekstraktais, cinku, bičių bei kopernicijų lapų vašku, alantoinu, vitaminais
A bei E ir mineraliniais pigmentais
- mineralinis filtras SPF 15 saugo nuo kenksmingo išorinių veiksnių poveikio ir stabdo odos senėjimą
- švelnios konsistencijos neriebus kremas neužkemša porų ir užtikrina komfortą visą dieną
- rezultatas: spindinti, gaivi, sveika ir natūraliai atrodanti oda. Nebūtina praleisti ilgas valandas priešais veidrodį
tinka visų tipų odai
talpa : 30 ml - 50,00 Lt, 100 ml - 166,67 LT
пятница, 26 июля 2013 г.
Подписаться на:
Сообщения (Atom)